Naguoti septyni kilogramai

Šiandien. Sėdėjau ant kėdės ramiai. (Prie kompo, beje). Kai mano naguotas pilkasis augintinis katinas (kokia 5 - 7 kg). Prisiminė kaip ankstyvoje vaikystėje laipodavo mano kūnu kaip medžiu (tada svėrė 200 - 300 gr.).
Tad šiandien buvo žiauriai netikėta ir žiauriai skausminga, kai mano storasis gerasis katukas ir vėl po daugelio metų padarė tą patį: įsikibo į mano nugarą nagais ir pabandė užlipti ant peties. Vaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaahhhhhhhhhhhhhh....

Teo = Avon

Parskuodus apie pietus namo, prie savo laptinės durų radau darbininkus, bekrapštančius laidus ir nuo skydinės viename koridoriaus gale, tempiančius link mano kaimynų buto. Kadangi esu gera kaimynė, dėl visko pikto dar pasiteiravau darbininkų, ką jie čia ir kodėl daro.
Toks simpatiškas aktyvus vyrukas, kuris sukiojo laidus prie skydinės nei nemirktelėjęs papasakojo, kad veda Teo internetą mano mieliesiems kaimynams. Tada pradėjo pasakoti apie akciją už vieną litą, ir pan. Aš jau atbulom slinkau į savo butą, kai aktyvusis inžinierius šūktelėjo, kad jeigu jau aš domiuosi, tai jie po šitų kaimynų užsuks papasakoti plačiau pas mane.
Užsirakinau duris ir pradėjau intensyviai mąstyti, ar jau taip jau paprasti inžinieriai turi teisę reklamuoti ir pardavinėti paslaugas. Ir ko jiems iš manęs iš viso reikia. Ar tik nesibrauna pas mane į svečius. Dar buvo paranojiška mintis, jei jau skambins į duris, iš viso apsimesti, kad aš dingau iš namų.
Po 15 minučių man atlėgo, nes niekas į duris taip ir nepaskambino.
Paskambino - po 20 minučių.
Kas bus tas - nuėjau ir atidariau. Už durų stovėjo kitas Teo darbuotojas, toks vyresnis, ir rankoje tikrai kad laikė reklaminį lapelį su akcijos sąlygomis.
Sakau aš jam, tai kaip čia jūs, po darbo, ar uždarbiaujat, ar kas čia.
Anas sarkastiškai man papasakjojo, kad dabar pas juos nori - nenori, ar tu inžinierius, ar ne, vis tiek privalai daryti dar ir pardavimų planą, jeigu darbe nori likti .
- Tai dabar galėsim ir Avon kosmetiką pardavinėti, kad jau vadybininkais mus padarė, - su dar didesniu sarkazmu pabaigė vyras, su laidais išnykdamas iš už durų.

Amnezija

Vakar į troleibusą Nr. 5 prie Vyriausybės įlipo 4 ponios apie 40 metų. Iš pirmo žvilgsnio - nieko ypatingo. Tačiau plepėjo jos su užkrečiamu gaivumu balsuose ir entuziazmu žodžiuose. Troleibusas važiavo, o keleiviai tylėjo ir klausėsi kaip klegėdamos moteriškės aptarinėja darbo dieną.
Ypač pralinksmino vario spalvos garbanotų plaukų, rudų akių ir raudonu paltu vilkinčios damos trumpas pasakojimas:
- Prisimenat, dievagojausi, kad TAME tarybos posėdyje tikrai nebuvau, dar juk klausiau, apie ką tas posėdis buvo. O vakar vartau savo seminarų užrašus ir matau, kad TAS posėdis mano sąsiuvinyje pilnai sukonkspektuotas. O juk taip dievagojausi...
Taigi, ne tik mano močiutė pamiršta dujas užsukti.

Ir taip, ir ne

You can't get something out of nothing.
Ar negali tikėtis pavalgyti, jeigu neturi maisto?
Ar negali tikėtis šiltai pernakvoti, jeigu neturi namų?
Bet negali tapti bankininku, jeigu nemoki matematikos
Ir negali tapti teisėju, jeigu tavimi nepasitikima

Kankinanti Kino Peržiūra

Vakar tikrai nebe pirmą sykį aštriai iškilo Klausimas, ar eiti į Kino Peržiūrą, šįkart garbaus režisieriaus garsaus filmo, kai toks puikus oras. Tiesiog negaliu lįsti į tamsią tvankią salę, kai gamta rėkia spalvomis. Kita vertus, Pažindintis su Klasika irgi kaip ir derėtų. Visiškai susipjovė natūros ir kultūros Poreikiai. Spalvoti medžiai vs. ant balto ekrano projektuojamas nespalvotas vaizdas. Vilnius pavakario saulėje ir žmonės šalia vs. nepažįstamo miesto vaizdai ir tegu ir meistriškai sukonstruoti personažai. Aš buvau labiau už kaštonų ir lapų spardymą parkelyje, Marija dvejojo, gal geriau eiti Pasėdiniuot vakarėlyje. Kultūrai grėsė visiškas pralaimėjimas.
Bet visgi sutelkėme valią ir nuėjome į Peržiūrą. Negalėjau susikaupti. Saulė lindo pro storas užuolaidas ir blyškino stambius planus, tirpdė studijinius interjerus. Trūko oro. Marija ryžtingai atsistojo ir išėjo į vakarėlį. Aš kažkodėl likau, nors aiškiai pasikankinti. Kėdė nepatogi, priešais sėdintis žaliūkas užstojo pusę ekrano. Pripažinsiu, meistro darbe be paviršinio naratyvo nieko neįžvelgiau.
Filmui pasibaigus pati pirma moviau iš salės. Jau buvo šalta. Pasikeiksnojau, nes net ir tamsoje buvo aišku, kad Kažkas Svarbaus ir Apčiuopiamo liko neišgyventa.
Ir pasižadėjau, kad nuo šiol kinas bus tik tamsiais, šaltais, žvarbiais vakarais, ne kitaip. Jokių Kino Pavasarių.

Re: 90 proc.

Drauge,

betgi ką ta knygutė aiškina. žiūrėk, jeigu žmogus pasiektų tokią siekiamybinę būseną, kai nejaučia Pavydo, tai kas jam tada lieka? 10 proc. veiksmų? Tai jis kažkoks neveiksnus tampa?
Kažkaip nesuprantu šioj vietoj

P.S. O PDR dalyvauti tikrai nei tau, nei man nekliudė NIEKAS, nei 10, nei 90 proc. :)
manau, ir kitais metais niekas nekliudys

90 proc.

Sėdėjau ant sofos ir gėriau rytinę arbatą, kai kilo tokia mintis: kas gi trukdė šiemet sudalyvauti Poetiniame Druskininkų rudeny. Ir iš karto, tiesiog iš sofos gelmių, ataidėjo atsakymas: "NIEKAS".
Dabar po geros valandos atvažiuos bičiulė, kuri dalyvavo PDR, idant pasiimtų savo eilėraščius, kuriuos pas mane atvežė ir paliko iš karto po renginio.
Nesenai tokioje labai rimtoje knygutėje perskaičiau, kad pavydas tampa priežastimi net 90 proc. mūsų veiksmų.