Teo = Avon

Parskuodus apie pietus namo, prie savo laptinės durų radau darbininkus, bekrapštančius laidus ir nuo skydinės viename koridoriaus gale, tempiančius link mano kaimynų buto. Kadangi esu gera kaimynė, dėl visko pikto dar pasiteiravau darbininkų, ką jie čia ir kodėl daro.
Toks simpatiškas aktyvus vyrukas, kuris sukiojo laidus prie skydinės nei nemirktelėjęs papasakojo, kad veda Teo internetą mano mieliesiems kaimynams. Tada pradėjo pasakoti apie akciją už vieną litą, ir pan. Aš jau atbulom slinkau į savo butą, kai aktyvusis inžinierius šūktelėjo, kad jeigu jau aš domiuosi, tai jie po šitų kaimynų užsuks papasakoti plačiau pas mane.
Užsirakinau duris ir pradėjau intensyviai mąstyti, ar jau taip jau paprasti inžinieriai turi teisę reklamuoti ir pardavinėti paslaugas. Ir ko jiems iš manęs iš viso reikia. Ar tik nesibrauna pas mane į svečius. Dar buvo paranojiška mintis, jei jau skambins į duris, iš viso apsimesti, kad aš dingau iš namų.
Po 15 minučių man atlėgo, nes niekas į duris taip ir nepaskambino.
Paskambino - po 20 minučių.
Kas bus tas - nuėjau ir atidariau. Už durų stovėjo kitas Teo darbuotojas, toks vyresnis, ir rankoje tikrai kad laikė reklaminį lapelį su akcijos sąlygomis.
Sakau aš jam, tai kaip čia jūs, po darbo, ar uždarbiaujat, ar kas čia.
Anas sarkastiškai man papasakjojo, kad dabar pas juos nori - nenori, ar tu inžinierius, ar ne, vis tiek privalai daryti dar ir pardavimų planą, jeigu darbe nori likti .
- Tai dabar galėsim ir Avon kosmetiką pardavinėti, kad jau vadybininkais mus padarė, - su dar didesniu sarkazmu pabaigė vyras, su laidais išnykdamas iš už durų.