Šiandien. Sėdėjau ant kėdės ramiai. (Prie kompo, beje). Kai mano naguotas pilkasis augintinis katinas (kokia 5 - 7 kg). Prisiminė kaip ankstyvoje vaikystėje laipodavo mano kūnu kaip medžiu (tada svėrė 200 - 300 gr.).
Tad šiandien buvo žiauriai netikėta ir žiauriai skausminga, kai mano storasis gerasis katukas ir vėl po daugelio metų padarė tą patį: įsikibo į mano nugarą nagais ir pabandė užlipti ant peties. Vaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaahhhhhhhhhhhhhh....
2009 m. spalio 15 d., ketvirtadienis
2009 m. spalio 14 d., trečiadienis
Teo = Avon
Parskuodus apie pietus namo, prie savo laptinės durų radau darbininkus, bekrapštančius laidus ir nuo skydinės viename koridoriaus gale, tempiančius link mano kaimynų buto. Kadangi esu gera kaimynė, dėl visko pikto dar pasiteiravau darbininkų, ką jie čia ir kodėl daro.
Toks simpatiškas aktyvus vyrukas, kuris sukiojo laidus prie skydinės nei nemirktelėjęs papasakojo, kad veda Teo internetą mano mieliesiems kaimynams. Tada pradėjo pasakoti apie akciją už vieną litą, ir pan. Aš jau atbulom slinkau į savo butą, kai aktyvusis inžinierius šūktelėjo, kad jeigu jau aš domiuosi, tai jie po šitų kaimynų užsuks papasakoti plačiau pas mane.
Užsirakinau duris ir pradėjau intensyviai mąstyti, ar jau taip jau paprasti inžinieriai turi teisę reklamuoti ir pardavinėti paslaugas. Ir ko jiems iš manęs iš viso reikia. Ar tik nesibrauna pas mane į svečius. Dar buvo paranojiška mintis, jei jau skambins į duris, iš viso apsimesti, kad aš dingau iš namų.
Po 15 minučių man atlėgo, nes niekas į duris taip ir nepaskambino.
Paskambino - po 20 minučių.
Kas bus tas - nuėjau ir atidariau. Už durų stovėjo kitas Teo darbuotojas, toks vyresnis, ir rankoje tikrai kad laikė reklaminį lapelį su akcijos sąlygomis.
Sakau aš jam, tai kaip čia jūs, po darbo, ar uždarbiaujat, ar kas čia.
Anas sarkastiškai man papasakjojo, kad dabar pas juos nori - nenori, ar tu inžinierius, ar ne, vis tiek privalai daryti dar ir pardavimų planą, jeigu darbe nori likti .
- Tai dabar galėsim ir Avon kosmetiką pardavinėti, kad jau vadybininkais mus padarė, - su dar didesniu sarkazmu pabaigė vyras, su laidais išnykdamas iš už durų.
Toks simpatiškas aktyvus vyrukas, kuris sukiojo laidus prie skydinės nei nemirktelėjęs papasakojo, kad veda Teo internetą mano mieliesiems kaimynams. Tada pradėjo pasakoti apie akciją už vieną litą, ir pan. Aš jau atbulom slinkau į savo butą, kai aktyvusis inžinierius šūktelėjo, kad jeigu jau aš domiuosi, tai jie po šitų kaimynų užsuks papasakoti plačiau pas mane.
Užsirakinau duris ir pradėjau intensyviai mąstyti, ar jau taip jau paprasti inžinieriai turi teisę reklamuoti ir pardavinėti paslaugas. Ir ko jiems iš manęs iš viso reikia. Ar tik nesibrauna pas mane į svečius. Dar buvo paranojiška mintis, jei jau skambins į duris, iš viso apsimesti, kad aš dingau iš namų.
Po 15 minučių man atlėgo, nes niekas į duris taip ir nepaskambino.
Paskambino - po 20 minučių.
Kas bus tas - nuėjau ir atidariau. Už durų stovėjo kitas Teo darbuotojas, toks vyresnis, ir rankoje tikrai kad laikė reklaminį lapelį su akcijos sąlygomis.
Sakau aš jam, tai kaip čia jūs, po darbo, ar uždarbiaujat, ar kas čia.
Anas sarkastiškai man papasakjojo, kad dabar pas juos nori - nenori, ar tu inžinierius, ar ne, vis tiek privalai daryti dar ir pardavimų planą, jeigu darbe nori likti .
- Tai dabar galėsim ir Avon kosmetiką pardavinėti, kad jau vadybininkais mus padarė, - su dar didesniu sarkazmu pabaigė vyras, su laidais išnykdamas iš už durų.
2009 m. spalio 9 d., penktadienis
Amnezija
Vakar į troleibusą Nr. 5 prie Vyriausybės įlipo 4 ponios apie 40 metų. Iš pirmo žvilgsnio - nieko ypatingo. Tačiau plepėjo jos su užkrečiamu gaivumu balsuose ir entuziazmu žodžiuose. Troleibusas važiavo, o keleiviai tylėjo ir klausėsi kaip klegėdamos moteriškės aptarinėja darbo dieną.
Ypač pralinksmino vario spalvos garbanotų plaukų, rudų akių ir raudonu paltu vilkinčios damos trumpas pasakojimas:
- Prisimenat, dievagojausi, kad TAME tarybos posėdyje tikrai nebuvau, dar juk klausiau, apie ką tas posėdis buvo. O vakar vartau savo seminarų užrašus ir matau, kad TAS posėdis mano sąsiuvinyje pilnai sukonkspektuotas. O juk taip dievagojausi...
Taigi, ne tik mano močiutė pamiršta dujas užsukti.
Ypač pralinksmino vario spalvos garbanotų plaukų, rudų akių ir raudonu paltu vilkinčios damos trumpas pasakojimas:
- Prisimenat, dievagojausi, kad TAME tarybos posėdyje tikrai nebuvau, dar juk klausiau, apie ką tas posėdis buvo. O vakar vartau savo seminarų užrašus ir matau, kad TAS posėdis mano sąsiuvinyje pilnai sukonkspektuotas. O juk taip dievagojausi...
Taigi, ne tik mano močiutė pamiršta dujas užsukti.
2009 m. spalio 7 d., trečiadienis
Ir taip, ir ne
You can't get something out of nothing.
Ar negali tikėtis pavalgyti, jeigu neturi maisto?
Ar negali tikėtis šiltai pernakvoti, jeigu neturi namų?
Bet negali tapti bankininku, jeigu nemoki matematikos
Ir negali tapti teisėju, jeigu tavimi nepasitikima
Ar negali tikėtis pavalgyti, jeigu neturi maisto?
Ar negali tikėtis šiltai pernakvoti, jeigu neturi namų?
Bet negali tapti bankininku, jeigu nemoki matematikos
Ir negali tapti teisėju, jeigu tavimi nepasitikima
Kankinanti Kino Peržiūra
Vakar tikrai nebe pirmą sykį aštriai iškilo Klausimas, ar eiti į Kino Peržiūrą, šįkart garbaus režisieriaus garsaus filmo, kai toks puikus oras. Tiesiog negaliu lįsti į tamsią tvankią salę, kai gamta rėkia spalvomis. Kita vertus, Pažindintis su Klasika irgi kaip ir derėtų. Visiškai susipjovė natūros ir kultūros Poreikiai. Spalvoti medžiai vs. ant balto ekrano projektuojamas nespalvotas vaizdas. Vilnius pavakario saulėje ir žmonės šalia vs. nepažįstamo miesto vaizdai ir tegu ir meistriškai sukonstruoti personažai. Aš buvau labiau už kaštonų ir lapų spardymą parkelyje, Marija dvejojo, gal geriau eiti Pasėdiniuot vakarėlyje. Kultūrai grėsė visiškas pralaimėjimas.
Bet visgi sutelkėme valią ir nuėjome į Peržiūrą. Negalėjau susikaupti. Saulė lindo pro storas užuolaidas ir blyškino stambius planus, tirpdė studijinius interjerus. Trūko oro. Marija ryžtingai atsistojo ir išėjo į vakarėlį. Aš kažkodėl likau, nors aiškiai pasikankinti. Kėdė nepatogi, priešais sėdintis žaliūkas užstojo pusę ekrano. Pripažinsiu, meistro darbe be paviršinio naratyvo nieko neįžvelgiau.
Filmui pasibaigus pati pirma moviau iš salės. Jau buvo šalta. Pasikeiksnojau, nes net ir tamsoje buvo aišku, kad Kažkas Svarbaus ir Apčiuopiamo liko neišgyventa.
Ir pasižadėjau, kad nuo šiol kinas bus tik tamsiais, šaltais, žvarbiais vakarais, ne kitaip. Jokių Kino Pavasarių.
Bet visgi sutelkėme valią ir nuėjome į Peržiūrą. Negalėjau susikaupti. Saulė lindo pro storas užuolaidas ir blyškino stambius planus, tirpdė studijinius interjerus. Trūko oro. Marija ryžtingai atsistojo ir išėjo į vakarėlį. Aš kažkodėl likau, nors aiškiai pasikankinti. Kėdė nepatogi, priešais sėdintis žaliūkas užstojo pusę ekrano. Pripažinsiu, meistro darbe be paviršinio naratyvo nieko neįžvelgiau.
Filmui pasibaigus pati pirma moviau iš salės. Jau buvo šalta. Pasikeiksnojau, nes net ir tamsoje buvo aišku, kad Kažkas Svarbaus ir Apčiuopiamo liko neišgyventa.
Ir pasižadėjau, kad nuo šiol kinas bus tik tamsiais, šaltais, žvarbiais vakarais, ne kitaip. Jokių Kino Pavasarių.
2009 m. spalio 6 d., antradienis
Re: 90 proc.
Drauge,
betgi ką ta knygutė aiškina. žiūrėk, jeigu žmogus pasiektų tokią siekiamybinę būseną, kai nejaučia Pavydo, tai kas jam tada lieka? 10 proc. veiksmų? Tai jis kažkoks neveiksnus tampa?
Kažkaip nesuprantu šioj vietoj
P.S. O PDR dalyvauti tikrai nei tau, nei man nekliudė NIEKAS, nei 10, nei 90 proc. :)
manau, ir kitais metais niekas nekliudys
betgi ką ta knygutė aiškina. žiūrėk, jeigu žmogus pasiektų tokią siekiamybinę būseną, kai nejaučia Pavydo, tai kas jam tada lieka? 10 proc. veiksmų? Tai jis kažkoks neveiksnus tampa?
Kažkaip nesuprantu šioj vietoj
P.S. O PDR dalyvauti tikrai nei tau, nei man nekliudė NIEKAS, nei 10, nei 90 proc. :)
manau, ir kitais metais niekas nekliudys
90 proc.
Sėdėjau ant sofos ir gėriau rytinę arbatą, kai kilo tokia mintis: kas gi trukdė šiemet sudalyvauti Poetiniame Druskininkų rudeny. Ir iš karto, tiesiog iš sofos gelmių, ataidėjo atsakymas: "NIEKAS".
Dabar po geros valandos atvažiuos bičiulė, kuri dalyvavo PDR, idant pasiimtų savo eilėraščius, kuriuos pas mane atvežė ir paliko iš karto po renginio.
Nesenai tokioje labai rimtoje knygutėje perskaičiau, kad pavydas tampa priežastimi net 90 proc. mūsų veiksmų.
Dabar po geros valandos atvažiuos bičiulė, kuri dalyvavo PDR, idant pasiimtų savo eilėraščius, kuriuos pas mane atvežė ir paliko iš karto po renginio.
Nesenai tokioje labai rimtoje knygutėje perskaičiau, kad pavydas tampa priežastimi net 90 proc. mūsų veiksmų.
2009 m. spalio 5 d., pirmadienis
Sofos Kosmosas
Gulėjau šiandien vakare ant sofos ir skaičiau haiku: eilėraščius iš "Poetinio Druskininkų rudens".
Bet greit mečiau aš tuos eilėraščius lauk nuo sofkės: jie trukdė nieko neveikti ir kurti planą, kaip idėjas, gimusias ant sofkės, paversti pelningu verslu. Čia man ir nesusiriša šitie dalykai niekaip. Jeigu susirištų, tai, skaityk, aš milijonierė ir jau keliauju aplink pasaulį arba skrendu į kosmosą kaip kosmoso turistė. Hau.
Bet greit mečiau aš tuos eilėraščius lauk nuo sofkės: jie trukdė nieko neveikti ir kurti planą, kaip idėjas, gimusias ant sofkės, paversti pelningu verslu. Čia man ir nesusiriša šitie dalykai niekaip. Jeigu susirištų, tai, skaityk, aš milijonierė ir jau keliauju aplink pasaulį arba skrendu į kosmosą kaip kosmoso turistė. Hau.
addendum mysteriosus
Taigi, Marija trumpai apibūdino šio blogo gimimo aplinkybes, o aš norėčiau pabrėžti, kaip ir gerb. skaitytojui netruks atsiskleisti, ypatingą raidžių K ir P reikšmę mūsų gyvenimuose ir, aišku, įžvalgose. Visiška Karma Police, Kurios siunčiamų ženklų mums Kol Kas dar nepavyko išsiaiškinti.
Iš dalies tam ir sukūrėme šitą blogą.
Pvz.,
- mes nuolat susiduriame su dviem Konkreciais asmenimis, vieno Pavarde prasideda K, kito P.
- dirbame įstaigose, Kurių inicialai KP ir P.
- mus Kamuoja Panasios Problemos (Pvz., Prasmės, Pakantumo, Pašlijusių Planų, Parkių, Pinigų)
- mums Patinka Kino Klubai, Pablevyzgoti, Knygos, Pasvarstymai, Kavinės, Parduotuvės, Patrauklūs Kolegos, Papanikuoti, Pasimatymai, vyrai su Kostiumais, Prancūzų Kalba, Pašnekovai, kurie turi ką Papasakoti (bet nelinkę Paauklėti), Pelnytas Poilsis
- Marija gyvena gatvėje iš K raidės
- netgi mano vardas (ir Marijos Kriksto vardas) yra Kotryna
ir t.t. etc.
bent tiek, kad gyvename ne Kaune
Iš dalies tam ir sukūrėme šitą blogą.
Pvz.,
- mes nuolat susiduriame su dviem Konkreciais asmenimis, vieno Pavarde prasideda K, kito P.
- dirbame įstaigose, Kurių inicialai KP ir P.
- mus Kamuoja Panasios Problemos (Pvz., Prasmės, Pakantumo, Pašlijusių Planų, Parkių, Pinigų)
- mums Patinka Kino Klubai, Pablevyzgoti, Knygos, Pasvarstymai, Kavinės, Parduotuvės, Patrauklūs Kolegos, Papanikuoti, Pasimatymai, vyrai su Kostiumais, Prancūzų Kalba, Pašnekovai, kurie turi ką Papasakoti (bet nelinkę Paauklėti), Pelnytas Poilsis
- Marija gyvena gatvėje iš K raidės
- netgi mano vardas (ir Marijos Kriksto vardas) yra Kotryna
ir t.t. etc.
bent tiek, kad gyvename ne Kaune
Bandom
Visa šio blogo filosofija gimsta gulint ant sofkiu ir kalbantis apie Prasme ir Esmę. Šiuo kartu Pinigai.
Pavyzdžiui šiandien su Kotryna nusprendėme papietauti "Woo", kur patogiai įsitaisėme ant sofos ir belaukdamos nei tai japoniškų, nei tai kiniškų, nei tai kažkokios tai azijietiškos virtuvės patiekalų, kaip visada ėmėmės aštrinti liežuvius Prasmės klausimais. Pavyzdžiui, kokia PRasmė yra valgyti? Tuščiame restorane? Tipo, pavalgyti? Išleisti pinigų Pasikalbėti?
Visų pirma, ar jūs vaikštose pietauti į Vilniaus centre esančius restoranus? Šiandien 12,30 visur buvo taip tuščia, kad pasirodė, kad niekas niekur mieste nebepietauja. Ar nebeturi pinigų? Kodėl nebeturi pinigų?
Salėje sėdėjo lygiai 4 žmonės. Kai sakau ŽMONĖS< tai turiu omenyje - SUAUGUSIUS žmones. Beje, 12,30 bare dienos pietūs jau buvo pasibaigę. Toliau atėjo jaunimėlio, Kotrynos manymu, iš Salomėjkės. Kalbėjo laužyta anglų kalba. Kodėl jie turi pinigų valgyti brangų maistą, o pinigus uždirbantys žmonės - neturi? Viską atiduoda vaikams?
Pavyzdžiui šiandien su Kotryna nusprendėme papietauti "Woo", kur patogiai įsitaisėme ant sofos ir belaukdamos nei tai japoniškų, nei tai kiniškų, nei tai kažkokios tai azijietiškos virtuvės patiekalų, kaip visada ėmėmės aštrinti liežuvius Prasmės klausimais. Pavyzdžiui, kokia PRasmė yra valgyti? Tuščiame restorane? Tipo, pavalgyti? Išleisti pinigų Pasikalbėti?
Visų pirma, ar jūs vaikštose pietauti į Vilniaus centre esančius restoranus? Šiandien 12,30 visur buvo taip tuščia, kad pasirodė, kad niekas niekur mieste nebepietauja. Ar nebeturi pinigų? Kodėl nebeturi pinigų?
Salėje sėdėjo lygiai 4 žmonės. Kai sakau ŽMONĖS< tai turiu omenyje - SUAUGUSIUS žmones. Beje, 12,30 bare dienos pietūs jau buvo pasibaigę. Toliau atėjo jaunimėlio, Kotrynos manymu, iš Salomėjkės. Kalbėjo laužyta anglų kalba. Kodėl jie turi pinigų valgyti brangų maistą, o pinigus uždirbantys žmonės - neturi? Viską atiduoda vaikams?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)